Title
Ar ketogeninė dieta gali padėti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą? Pristatome Jums mokslinės literatūros apžvalgą.
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas yra sudėtinga sveikatos būsena, o vaikų, turinčių šį sutrikimą, vis daugėja. Jungtinėse Valstijose autizmas diagnozuojamas vienam iš 68 vaikų, o septintame ir aštuntame dešimtmetyje ši liga buvo diagnozuojama tik vienam iš 2000 vaikų. Kiekvienais metais Lietuvoje autizmas diagnozuojamas daugiau nei 600 vaikų.
Nepaisant gana spartaus ligos plitimo, tikslios autizmo priežastys vis dar nėra žinomos. Dėl skirtingų liga segančių vaikų simptomų sunku nustatyti ne tik diagnozę, bet ir pagrindinę priežastį bei tinkamą gydymą. Tačiau šeimoms ir jų vaikams, kurie kovoja su autizmu, vis dar yra vilties. Pastaruosius porą dešimtmečių vykstantys tyrimai po truputį pradeda atskleisti autizmo galvosūkį.
Kas yra autizmo spektro sutrikimas?
Autizmo spektro sutrikimas yra neurologinis vystymosi sutrikimas, dėl kurio vaikui kyla socialiniais įgūdžių, įpročių, kalbos ir neverbalinio bendravimo iššūkių. Šį sutrikimą dažnai lydi ir kitos sveikatos problemos, virškinimo trakto ir/ar miego sutrikimai, traukuliai, dėmesio trūkumas, hiperaktyvumas, nerimas ir įvairios fobijos. Žodis „spektras“ nurodo, jog kiekvienas šios ligos atvejis yra unikalus ir gali pasireikšti įvairiais simptomais.
Autizmo požymiai dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 2 iki 3 metų amžiaus, tačiau, dėl vystymosi sutrikimų, jis gali būti diagnozuojamas ir 18 mėnesių vaikui ar dar anksčiau.
Galimos autizmo priežastys
Autizmo priežasčių yra daug. Mokslininkai teigia, kad autizmas išsivysto dėl genetinių, negenetinių bei aplinkos veiksnių, lemiančių smegenų struktūros ar funkcijų sutrikimus. Tačiau svarbu paminėti, kad šie veiksniai autizmo nesukelia – jie tik padidina jo riziką. Be to, kai kurių su autizmu siejamų genų variacijų turi šio sutrikimo neturintys žmonėms.
Autizmas ir Keto dieta
-
Genetinė įtaka
Pastebėta, kad autizmas dažniau diagnozuojamas šeimose, kurių nariai serga tam tikromis su genais susijusiomis ligomis, pavyzdžiui, trapios X chromosomos sindromu, tuberozine skleroze, įgimtu raudonukės sindromu ir negydoma fenilketonurija. Šie genetiniai rizikos veiksniai taip pat patys savaime nesukelia autizmo – jie tiesiog padidina tikimybę, kad gimusiam vaikui gali būti diagnozuotas šis sutrikimas.
2. Aplinkos faktorių įtaka
-
Nėštumas vyresniame tėvų amžiuje.
-
Nėštumo ir gimdymo komplikacijos (pvz.: neišnešiojimas (iki 26 savaičių), mažas naujagimio svoris, daugiavaisis nėštumas (dvynukai, trynukai ir t.t.).
-
Mažesnis nei vienerių metų nėštumo interalas.
-
Lėtinis stresas nėštumo metu.
-
Vitamino D ir folio rūgšties trūkumas nėštumo metu.
-
Tam tikros bakterinės ar virusinės infekcijos nėštumo metu.
-
Perteklinis sunkiųjų metalų, pesticidų ir kitų cheminių medžiagų aplinkoje poveikis.
-
Specifinių vaistų vartojimas nėštumo metu, pvz.: valproinio rūgšties, talidomido, misoprostolio.
Kaip šios genetinės ir negenetinės įtakos sukelia autizmą?
Tyrėjai pastebėjo, kad:
-
Yra paveikiami esminiai ankstyvo smegenų vystymosi aspektai, dėl kurių sutrinka smegenų nervų ląstelių ar neuronų tarpusavio komunikacija.
-
Kai kurie veiksniai turi įtakos tam, kaip visos smegenų dalys bendrauja tarpusavyje.
-
Sutrinka mitochondrijų funkcijos. Daugelis veiksnių daro didelę įtaką žarnyno ir smegenų ryšiui, o tai dažnai lemia elgesio sutrikimus.
Ketogeninė dieta autizmo gydymui?
Daugelis tyrimų su pelėmis, kurios elgiasi panašiai kaip ir autizmu sergantys žmonės, davė teigiamų rezultatų. Mokslininkai nustatė, kad ketogeninė dieta gali pagerinti ir net pakeisti į autizmą panašų pelių elgesį. Ar toks pats poveikis galimas ir autizmu sergantiems vaikams?
Atliekant bandomąjį tyrimą, kuriame dalyvavo 30 autizmu sergančių vaikų, jiems buvo taikoma šešių mėnesių ketogeninė dieta. Dieta buvo sudaryta iš 30 % vidutinės grandinės trigliceridų aliejaus, 30 % šviežios grietinėlės, 11 % sočiųjų riebalų, 19 % angliavandenių ir 10 % baltymų kartu su vitaminais ir mineralais. Nors tai nebuvo griežta ketogeninė dieta, jos pakako ketozei pasiekti.
12 iš 30 vaikų nutraukė dietą, kadangi pagerėjimas nebuvo pastebėtas, o iš likusių 18 vaikų dviejų berniukų simptomai stipriai pagerėjo. Jie buvo pašalinti iš specialiojo ugdymo klasių ir įtraukti į pagrindinio ugdymo programą. Pagerėjo visų 18 vaikų, kurie laikėsi ketogeninės dietos, „socialinis elgesys ir sąveika, kalba, bendradarbiavimas, stereotipija (tų pačių veiksmų kartojimas) ir hiperaktyvumas“. Rezultatai neįtikėtini, tačiau labiausiai stebina tyrimo išvada, kurioje teigiama, kad sveikatos pagerėjimas išliko net ir grįžus prie įprastos dietos. Deja, vaikams, kurie turėjo sunkiausius autizmo atvejus, nepavyko laikytis dietos, tad pagerėjimas jų tarpe nebuvo pastebėtas.
Neseniai atliktoje metaanalizėje du nepriklausomi apžvalgininkai tyrė autizmo spektro sutrikimų ir ketogeninės dietos santykį žmonėms. Išanalizavę šių tyrimų duomenis, mokslininkai padarė išvadą, kad „pagerėjimas po ketogeninės dietos buvo per mažas, kad ją būtų galima patvirtinti kaip vieną iš autizmo gydymo būdų, tačiau kodėl nepabandžius?“ Tiesą sakant, įvertinus visas dietas, ši gali būti vienas iš geriausių mitybos pasirinkimų.
Ketogeninė ir kitos dietos
Per pastaruosius kelerius metus autizmui gydyti buvo išbandytos įvairios dietos, tačiau ketogeninė dieta pasirodė perspektyviausia (ypač todėl, kad ji palengvina kitus neurologinius sutrikimus, tokius kaip epilepsija ir Alzheimerio liga). Mokslininkų susidomėjimo taip pat sulaukė dieta be glitimo ir be kazeino baltymo. Tyrimai rodo, kad glitimo ir kazeino kiekiai gali turėti įtakos autizmo kilmei. Yra žinoma, kad kai kurios glitimo ir kazeino baltymų dalys sukelia pernelyg didelį opioidų aktyvumą. Abi dietos apjungia daug žadančias hipotezes.
Tyrime 45 autizmu sergantys vaikai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmajai grupei buvo taikoma ketogeninė dieta, antrajai – dieta be glitimo ir be kazeino, o trečiajai – įprasta subalansuota dieta. Palyginus su trečiąja grupe, pirmų dviejų grupių dalyvių testų rezultatai pastebimai pagerėjo. Ketogeninės dietos besilaikančioje grupėje buvo pasiekta geresnių kognityvinių ir socialinių įgūdžių rezultatų nei grupėje, kuri laikėsi dietos be glitimo ir be kazeino baltymo. Tačiau rezultatai galėtų būti dar geresni, jei abi dietos būtų taikomos kartu.
Ketogeninė dieta be kazeino
Kazeinas – tai vienas iš pagrindinių sudėtinių pieno baltymų.
Tikėtina, kad ketogeninė dieta yra sėkminga dėl dviejų veiksnių. Pirma, smegenų ląstelės veikia efektyviau, kai naudoja ketonus, o ne cukrų. Antra, ketonai slopina nervų ląsteles. Todėl „susijaudinusi“ nervų sistema tampa efektyvesnė, jos aktyvumas sumažėja, tad sumažėja ir į autizmą panašaus elgesio simptomų. Naudojant ketonus energijai galima išvengti daugelio su mitochondrijomis ir neuronais susijusių problemų, dėl kurių sutrinka smegenų veikla. Ketonai taip pat veikia kaip smegenų veiklą pagerinantis neuroprotekcinis antioksidantas. Be to, padidėjus ketonų dalelių kiekiui smegenyse, GABA (nervų sistemą reguliuojančio pernešėjo) kiekiai išlieka aukštesni.
Modifikuota ketogeninė dieta be glitimo ir be kazeino, taip pat kaip ir įprasta ketogeninė dieta, teigiamai veikia žarnyno, kuris atlieka reikšmingą vaidmenį turint autizmo sutrikimą, veiklą.
Apsvarstykite keto dietos taikymą
Jei vaikui, kuriam yra diagnozuotas autizmo sutrikimas, norite taikyti ketogeninę dietą, turėtumėte:
-
Įsitikinkti, kad vaikas gauna pakankamai baltymų ir kalorijų. Jei vaikas nevalgo pakankamai baltymų ir kitų maistinių medžiagų, jis neteks svorio ir nustos augti. Nevartokite perdirbtų polinesočiųjų riebalų (pvz.: saulėgrąžų ar rapsų aliejaus) – jie neigiamai įtakoja mitochondrijos veiklą!
-
Apribokite ilgos grandinės sočiųjų riebalų (pvz.: pieno produktų, riešutų, riebios mėsos) vartojimą. Kai kurie autizmu sergantys vaikai gali turėti genetinių defektų, kurie veikia jų gebėjimą tiesiogiai panaudoti riebalus. Dėl šios priežasties daugelis vaikų turėtų laikytis ketogeninės dietos, kurią sudaro trumposios ir vidutinės grandinės sočiosios riebalų rūgštys ir nesočiosios riebalų rūgštys. Ypač naudingos vidutinės grandinės sočiosios riebalų rūgštys (pvz.: MCT ar kokosų aliejus). Karnitinas, kofermentas Q10, tiaminas ir lipoinės rūgšties papildai padės aprūpinti ląsteles reikalingomis maistinėmis medžiagomis.
-
Pabandykite ciklinę ketogeninę dietą, kai ketogeninės dietos laikomasi kelias savaites ar mėnesius, o po to angliavandeniai yra pamažu įtraukiami į vaiko mitybą tol, kol simptomai vėl pablogėja. Tyrimai rodo, kad autizmu sergančiam vaikui nereikia visą gyvenimą laikytis ketogeninės dietos.
Galite pradėti nuo ketonus didinančių produktų, pvz., MCT ar kokosų aliejų, ketonų druskos ar esterių. Jei padidėjęs ketonų kiekis nesukelia jokių problemų, tada pereikite prie pilnavertės ketogeninės dietos, kuri suteiktų dar daugiau naudos.
Šiame sąraše pateikiami tik svarbiausi aspektai, todėl prieš pradėdami tokius reikšmingus mitybos pokyčius, būtinai pasitarkite su savo gydytoju ir kitais atitinkamais sveikatos priežiūros specialistais.
Literatūra:
Studija "Potential Therapeutic Use of the Ketogenic Diet in Autism Spectrum Disorders", 2014;
Studija "Autism — American Speech-Language-Hearing Association", 2013;
Straipsnis "What causes autism?";
Straipsnis "Autism and Ketogenic Diets", 2011;
Studija "Effect of a ketogenic diet on autism spectrum disorder: A systematic review", 2015;