Ką sako mokslas?

Alzheimerio liga

 

Nors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji pasireiškia vis jaunesniems žmonėms. Labiausiai pastebimi tokie Alzheimerio ligos simptomai kaip atminties praradimas, apsunkęs gebėjimas atlikti kasdienines užduotis, sumišimas, sutrikusi nuovoka ir atsitraukimas nuo socialinės veiklos.

 

Alzheimerio liga pirmiausia paveikia tas smegenų dalis, kurios yra atsakingos už atmintį (smilkininę skiltį); intelektą, sprendimų priėmimą, elgesį ir kalbą (priekinės kaktinės skilties dalys). Šios smegenų dalys atrofuojasi, jose susidaro amiloidinių plokštelių ir neurofibrilinių raizginių sankaupos.

Amiloidai – tai baltymų fragmentai, kuriuos gamina organizmas. Sveikose smegenyse šie baltymų fragmentai yra suardomi ir pašalinami. Sergant Alzheimerio liga šie fragmentai sudaro netirpias plokšteles, kurios kaupiasi tarp galvos smegenų neuronų.

Alzheimerio ligos gydymas, ypač vėlesnėse stadijose, kol kas nėra sėkmingas, todėl mokslininkai ieško prevencinių priemonių, kurios padėtų išvengti ar sumažinti amiloidinių plokštelių formavimąsi.

Prevencija pirmiausia turėtų būti orienta į gliukozei alternatyvių energijos šaltinių paiešką, nes viena iš Alzheimierio ligos priežasčių, įtakojanti plokštelių formavimąsi, yra būtent energijos trūkumas smegenyse.

alzheimerio liga.jpg

 

Alzheimeris – 3-iojo tipo diabetas

Nerimą keliantys epidemiologiniai tyrimai parodė, kad diabetu sergantys asmenys turi 10 kartų didesnę tikimybę susirgti Alzheimerio liga. Tai gali būti dėl to, kad šios dvi ligos turi keletą bendrumų.

Tiek sergant diabetu, tiek Alzheimerio liga būdingas nejautrumas insulinui. Tai reiškia, kad insulinas nesugeba pernešti gliukozės iš kraujo į ląsteles. Sergant 2 tipo cukriniu diabetu, ši problema pirmiausia pasireiškia raumenyse ir kepenyse, o Alzheimerio ligoniams – smegenyse. (Mintis, kad Alzheimerio ligą sukelia gliukozės įsisavinimo ir panaudojimo smegenyse sutrikimas, pirmą kartą buvo iškelta beveik prieš 30 metų, kai mokslininkai nustatė, kad labai ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose smegenys pasisavino 45 proc. mažiau gliukozės. Tai reiškia, kad nejautrumas insulinui pasireiškia dar prieš diagnozuojant Alzheimerio ligą.) Pastebėta, kad Alzheimeriu sergančių asmenų smegenyse sumažėja transportuotojų, kurie atsakingi už gliukozės pergabenimą į neuronus, kiekis. Kitaip tariant, nepaisant to, kad gliukozės kraujyje pakanka, organizmas nesugeba jos tinkamai panaudoti. Būtent dėl šios priežastis Alzheimerio liga kartais dar yra vadinama 3-iojo tipo diabetu.

Efektyviai nepanaudojant gliukozės sumažėja ir energiją gaminančių ląstelių (ATP) kiekis. Dėl to sutrinka gebėjimas tvarkyti ir šalinti amiloido baltymą, tad galiausiai susidaro amiloidinės plokštelės ir neurofibriliniai raizginiai. Taigi, jei būtų galima:

  1. padidinti gliukozės kiekį smegenyse, arba

  2. suteikti smegenims alternatyvų energijos šaltinį,

tikėtina, kad smegenys nebadautų, o plokštelės bei neurofibriliniai raizginiai nesiformuotų.

Gliukozė yra pirminis asmenų, kurių mitybos pagrindą sudaro angliavandeniai, energijos šaltinis, o atlikus protarpinio badavimo tyrimus paaiškėjo, kad smegenys gali gauti 85% energijos iš ketonų. Kuo didesnė ketonų koncentracija kraujyje, tuo geriau smegenys sugeba juos pasisavinti ir panaudoti kaip organizmo kurą. Užuot tiesiog neefektyviai nešę gliukozę į smegenis, ketonai, priklausomai nuo jų kiekio kraujyje, yra „traukiami“ į smegenis. Tyrimai patvirtino, kad skirtingai nei gliukozės pasisavinimo atveju, Alzheimeriu sergančių asmenų gebėjimas pasisavinti ketonus ir panaudoti juos smegenyse nėra sutrikęs. Todėl tikėtina, kad ketogeninė dieta gali atitolinti Alzheimerio ligos pasireiškimą ir sulėtinti jau prasidėjusios ligos progresavimą, ypač jei taikoma ankstyvose ligos fazėse.

Todėl vietoj to, kad būtų bandoma pasotinti smegenis gliukoze, kurios šios neįsisavina, kodėl nepaieškojus alternatyvų, tokių kaip ketonai, kuriuos smegenys gali sėkmingai panaudoti.

ketonai ar gliukoze smegenims.png

 

Ketogeninė dieta ir Alzheimerio liga

Buvo įrodyta, kad ketogeninė dieta padidina ATP  – molekulių, kurios yra pagrindinis visų ląstelių energijos šaltinis – kiekį, sumažina oksidacinį stresą ir lėtinius uždegiminius procesus gyvūnų smegenyse. Todėl gali būti, kad ši dieta galėtų teigiamai paveikti ir sutrikusią Alzheimerio pacientų mitochondrijų funkciją.

Pirmajame kotozės tyrime, atminties sutrikimų turintys pacientai maitinosi ketogenine dieta, kurią sudarė 40 ml MCT aliejaus ir maždaug 200 ml grietinėlės mišinys. Po valgio atlikus atminties testą,  tiriamųjų rezultatai žymiai pagerėjo. Šis pagerėjimas buvo tiesiogiai proporcingas ketonų kiekio kraujyje padidėjimui, t. y. didesnis ketonų kiekis kraujyje koreliavo su geresniais testų rezultatais. Panašu, kad kuo anksčiau Alzheimerio pacientai pradeda maitintis ketogenine dieta, tuo didesnė pagerėjimo tikimybė.

2012 m. atliktoje studijoje mokslininkai teigė, kad asmenims, turintiems lengvų kognityvinių sutrikimų, o ypač atminties susilpnėjimą, po šešių ketogeninės dietos taikymo savaičių pastebėtas gana žymus atminties pagerėjimas.

Nors šie rezultatai yra preliminarūs, ketogeninė dieta teikia vilčių, kad Alzheimerio liga sergantys pacientai galės išvengti dėl sutrikusio gliukozės pasisavinimo smegenyse atsirandančio energijos trūkumo, taip išvengiant ar sumažinant amiloidinių plokštelių susidarymą.