top of page

Ką sako mokslas?

Skydliaukė ir Keto dieta

Skydliaukė ir keto dieta

 

Skydliaukės hormonai yra būtini tinkamam augimui ir vystymuisi. Jie įtakoja beveik kiekvieną organizmo ląstelę ir atlieka ypač svarbų vaidmenį reguliuojant medžiagų apykaitą bei energijos sunaudojimą poilsio metu.

Ne paslaptis, kad mityba turi įtakos skydliaukės hormonams. Mityba, kurioje angliavandenių yra nedaug, gali įtakoti skydliaukės veiklą.

​

Skydliaukė ir keto dieta

 

Tačiau, nepaisant to, ką valgote, dažniausiai skydliaukės funkcijos sulėtėja dėl protarpinio badavimo ar didelio kalorijų ribojimo. Reaguodamas į badą, organizmas pereina į išgyvenimo režimą, todėl, norėdamas išsaugoti energiją, sulėtina medžiagų apykaitą. Tokiu būdu užtikrinama, kad mažiau energijos būtų švaistoma.

​

Nekalbant apie kalorijų ribojimą, bendrai mitybos ir maistinių medžiagų įtaka skydliaukės hormonams yra kontraversiška. Jau anksčiau esu rašiusi, kad ketogeninė dieta pamėgdžioja fiziologinę badavimo būseną, tuomet galima teigti, kad laikantis keto dietos, net ir nesant kalorijų ribojimo, skydliaukės atsakas bus toks pat, kaip badaujant, tačiau viskas ne visai taip.

​

Tinklaraščiuose ir spaudoje dažnai publikuojami straipsniai, kuriuose teigiama, kad laikydamiesi keto dietos pakenksite savo skydliaukei, nors iš tiesų tyrimų šiam teiginiui pagrįsti nepakanka. Daugelis šių prielaidų remiasi „mitybos, kurioje mažai angliavandenių“ studijomis, kuriose tiriamiesiems buvo labai ribojami ne tik angliavandeniai, bet ir kalorijos. Nėra jokių recenzuotų tyrimų, atliktų su žmonėmis, įrodančių, kad tinkamai subalansuota ketogeninė dieta gali neigiamai veikti skydliaukę. Tai kodėl keto dieta taip dažnai kaltinama?

​

Prieš pereinant prie tyrimų, trumpai apie skydliaukės veiklą.

 

​

 

tsh-trh-t4-t3.jpg

 

Kai organizme sumažėja skydliaukės hormonų kiekis, pagumburis (tarpinių smegenų dalis) išskiria tirotropiną atpalaiduojantį hormoną (TRH - Thyrotropin Releasing Hormone). Jis stimuliuoja skydliaukę stimuliuojančio hormono – tirotropino TTH (TSH - Thyroid Stimulating Hormone) išskyrimą iš hipofizės (liaukos, esančios smegenyse). TTH (TSH) jungiasi prie skydliaukės receptorių ir skatiną tiroksino (T4; pasyvus skydliaukės hormonas) išsiskyrimą. Tokiu būdu TTH (TSH) kontroliuoja cirkuliuojantį T4 lygį. Skydliaukėje tik nedidelis kiekis tiroksino gali virsti į trijodtironiną (T3; aktyvus skydliaukės hormonas). Didžioji dalis T4 verčiama į T3 periferiniuose audiniuose, pavyzdžiui, kepenyse. Kai T4 lygis pasiekia tam tikrą ribą, organizmas pradeda mažinti TRH išskyrimą ir pagumburio. Tai lemia, kad hipofizė mažina TSH, kuris, kaip žinome, reguliuoja skydliaukės hormonų sekreciją, išskyrimą. Dėl to T4 išskyrimas lėtėja, kol vėl pasiekimas gana žemas šio hormono lygis, ir ciklas vėl kartojasi.

​

Ketogeninė dieta ir T3

​

Angliavandenių ribojimas ir ketogeninė dieta gali lemti aktyvaus skydliaukės hormono (T3) sumažėjimą, bet tik tuomet, jei kartu ribojamos ir kalorijos. Tačiau T3 lygio sumažėjimas dar nereiškia, kad jūsų skydliaukė nepakankamai aktyvi ar kad jums gresia skydliaukės nepakankamumas (hipotiroidizmas). Hipotiroidizmui būdingas ne tik T3 hormono, bet ir medžiagų apykaitos greičio bei energijos sąnaudų ramybės būsenoje sumažėjimas. Taip pat būdingas neįprastai didelis TTH (TSH) lygis (taip organizmas „prašo“ skydliaukės išskirti daugiau hormonų) ir neįprastai žemas T4 lygis. Sumažėjus T3 kiekiui turėtume tikėtis ir medžiagų apykaitos sulėtėjimo, tačiau tyrimai, atlikti taikant ketogeninę dietą, to neatsispindi. Mes žinome, kad keto dieta yra kur kas daugiau nei vien tik energijos šaltinio pakeitimas. Kaip žinote iš ankstesnių straipsnių, ketogeninė dieta pagerina jautrumą insulinui, sumažina lėtinį uždegimą ląstelėse, pagerina jautrumą leptinui („sotumo“ hormonas) ir dar daugiau. Ar gali būti, kad adaptacijos prie ketogeninės dietos metu mūsų skydliaukė veikia normaliai, nors hormonų lygis skiriasi nuo normos?

​

Panagrinėkime dviejų mokslinių tyrimų, atliktų su epilepsija sergančiais vaikais, rezultatus.

​

Man pavyko rasti tik vieną studiją [1], kurioje teigiama, kad keto dieta susijusi su hipotiroidizmu. Šioje studijoje skydliaukė buvo tiriama 120-čiai vaikų, kurie sirgo epilepsija, o taikyti medikamentai neturėjo gydymui teigiamo poveikio. Tyrime dalyvavę vaikai vienerius metus laikėsi keto dietos. Po šio tyrimo, 16,7% vaikų buvo diagnozuotas hipotiroidizmas, todėl buvo skirtas gydymas L-tiroksinu. Tyrėjai, įvertinę vienintelį faktorių – TTH (TSH), kurio koncentracija buvo virš normos ribos, apibendrino, kad ketogeninė dieta sukelia skydliaukės disfunkciją. Pagrindinis šios studijos trūkumas tas, kad joje neatsižvelgta į anksčiau vartotų vaistų nuo epilepsijos poveikį, kurie, labai tikėtina, galėjo prisidėti prie padidėjusių TTH (TSH) rodiklių ir įtakoti tolesnį atsaką į gydymą ketogenine dieta. Tyrėjai studijoje netgi pažymėjo, kad kai kuriems vaikams keto dieta padėjo sureguliuoti skydliaukės veiklą, kurią buvo sutrikdę medikamentai, skirti epilepsijos gydymui. Būtų įdomu pamatyti rezultatus, jei prieš pradedant ketogeninį gydymą epilepsija sergantiems vaikams, būtų įvertinti hipotiroidizmo požymiai - išmatuota TTH (TSH) ir skydliaukės hormonų koncentracija.

​

Kitoje studijoje [2] buvo tiriami 28-nių 6–10 metų vaikų skydliaukės hormonai. Vaikai sirgo sunkia epilepsijos forma ir jiems beveik dvejus metus buvo taikoma ketogenine dieta. Nuo tyrimo pradžios iki paskutinio apsilankymo pas gydytoją nebuvo pastebėta reikšmingų pokyčių skydliaukės funkcionavime, o vaikai nejuto jokių hipotiroidizmo simptomų. Tyrėjai pastebėjo, kad gydymo ketogenine dieta metu vaikams, kuriems epilepsijos priepuoliai prasidėjo dar kūdikystėje, sumažėjo net tik T3, bet ir laisvojo T4 kiekis bei padidėjo TTH (TSH) kiekis. Buvo pasiūlyta šiuos vaikus stebėti.

​

skydliaukės veikla

​

 

Toliau, keletas tyrimų su suaugusiais.

​

Studijoje [3] buvo lyginamos dvi grupės: viena, kurios mityboje buvo mažai angliavandenių (33%), ir kita, kuri vartojo daug angliavandenių (apie 71%). Abiejų grupių dalyviai suvartodavo tik 530 kcal. per dieną, o tyrimo trukmė buvo 4 savaitės. Nustatyta, kad skydliaukės T3 hormono koncentracija abiejose grupėse sumažėjo vienodai. Bendra medžiagų apykaita grupėje, kuri valgė daug angliavandenių, sulėtėjo 20,7%, o valgiusioje mažai angliavandenių – 12,4%. Šis tyrimas pateikia išvadą, kad laikantis dietos, kurioje yra nedaug angliavandenių, net ir sumažėjus skydliaukės T3 hormonui, medžiagų apykaitos sulėtėjimas yra mažesnis nei valgant daug angliavandenių.

​

Kitos studijos [4] dalyviai 6 savaites laikėsi ketogeninės dietos, kurios metu buvo fiksuotas žymus T3 kiekio sumažėjimas, tačiau T4 rodikliai išliko nepakitę. Jei šiems tyrimo dalyviams keto dieta būtų sukėlusi hipotiroidizmą, tuomet dėl sumažėjusio T3 lygio būtų fiksuojamas ir TTH (TSH) padidėjimas. Iš tikrųjų, žiūrint į skaičius, tyrimo dalyvių TTH (TSH) lygis netgi šiek tiek sumažėjo. Kitaip tariant, organizmas nereikalavo daugiau T3, nors jo kiekis buvo sumažėjęs.

​

Dar viena atlikta studija [5], kurioje dalyvavo liekni, atletiški vyrai. Jiems 4 savaites buvo taikoma keto dieta, kurios metu taip pat pastebėtas T3 rodiklio sumažėjimas. Tačiau atlikus medžiagų apykaitos tyrimus, sulėtėjimas nebuvo pastebėtas. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad net ir sumažėjus T3 koncentracijai, tyrimo dalyviai nejuto simptomų, būdingų nepakankamai aktyviai skydliaukei.

​

Pabaigai trumpa studija [6], kuri truko tik 11 dienų. Jos dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes, besiskiriančias mityba: daug angliavandenių (85%), kontroliuojamos (44%) ir labai mažai angliavandenių (2%) turinčios dietos. Dalyvių suvartojamos kalorijos išliko nepakitusios suvartotomis prieš tyrimą, baltymų kiekį tarp visų grupių stengtasi išlaikyti panašų. Tyrimo autoriai užfiksavo sumažėjusį T3 ir padidėjusį atvirkštinio T3 (rT3) bei laisvo T4 (neaktyvaus) hormono kiekį, tačiau nepastebėjo jokių medžiagos apykaitos sulėtėjimo ar pokyčių TTH (TSH) rodikliuose, kurie turėtų pastebimi esant hipotiroidizmui.

​

Pabandysiu apibendrinti, kodėl tie, kurie laikėsi ketogeninės dietos, net ir sumažėjus skydliaukės T3 lygiui, nejautė jokių hipotiroidizmo simptomų:

​

  1. Keto adaptacijos metu žymiai sumažėja gliukozės panaudojimas, nes laisvos riebalų rūgštys ir ketonai tampa pirminiu energijos šaltiniu. Kuo mažiau organizmui reikia metabolizuoti gliukozę, tuo mažesnis ir T3 poreikis. [7]

  2. Organizmas tampa daug jautresnis T3 hormonui, todėl tam pačiam atsakui reikalingas mažesnis T3 kiekis.

  3. Žemesni T3 rodikliai siejami su baltymus apsaugančiu procesu, kai adaptacijos prie ketogeninės mitybos metu organizmas siekia išvengti raumenų irimo. [8]

 

Ir dar…

​

Keto dieta – tai daug daugiau nei riebalų valgymas. Riebalų kokybė taip pat yra svarbi. Tinkamai subalansuotoje ketogeninėje dietoje gausu aukštos kokybės riebalų, kuriuose mažai omega-6 (polinesočiųjų riebalų rūgščių), todėl rinkdamiesi riebalus ieškokite nerafinuotų, šalto spaudimo aliejų ir venkite gėlių (rapsų, saulėgrąžų ir t. t.) aliejų. Gausus omega-6 riebalų vartojimas siejamas su hipotiroidizmu. Tinkamai subalansuota keto dieta gali padėti gerinant skydliaukės veiklą. [9,10]

​

Negalima vienareikšmiškai teigti, kad ketogeninė dieta pagerins arba pablogins jūsų skydliaukės veiklą. Niekas iš tikrųjų nežino, kaip atrodo individuali jūsų keto dieta: kiek kalorijų suvartojate, kokį maistą valgote, kokie kiti jūsų gyvenimo įpročiai, galintys įtakoti skydliaukės veiklą.

​

Pabaigai

​

Klausykitės savo kūno siunčiamų signalų. Jei T3 rodikliai nukrito, bet kiti skydliaukės rodikliai išliko normos ribose ir jūs jaučiatės gerai, galbūt nėra priežasties stipriai susirūpinti ar kažką keisti. Tačiau jei kartu jaučiate ir hipotiroidizmo simptomus: svorio priaugimą, kūno temperatūros kaitą, nuolatinį nuovargį ir t. t., tuomet laikas apsilankyti pas skydliaukės specialistą - endokrinologą. Keto dietos adaptacijos laikotarpis sukelia neįtikėtinai unikalius fiziologinius organizmo atsakus. Mūsų kūnai vienodi, bet kartu ir skirtingi, todėl labai svarbu mitybą pritaikyti pagal save ir nuolat stebėti savijautą, o esant galimybei – pasitikrinti sveikatos rodiklius.

​

​

​

Literatūros šaltiniai:

​

  1. Kose E, Guzel O, Demir K, Arslan N. 2017. Changes of thyroid hormonal status in patients receiving ketogenic diet due to intractable epilepsy. J Pediatr Endocrinol Metab. 30(4):411-416.

  2. Lee Y-J, Nam SO, Kim K-M, Kim YM, Yeon GM. 2017. Longitudinal Change in Thyroid Hormone Levels in Children with Epilepsy on a Ketogenic Diet: Prevalence and Risk Factors. Journal of Epilepsy Research. 7(2):99-105

  3. Mathieson RA, Walberg JL, Gwazdauskas FC, Hinkle DE, and Gregg JM. 1986. The effect of varying carbohydrate content of a very-low-caloric diet on resting metabolic rate and thyroid hormones. Metabolism. 35(5):394-398.

  4. Phinney SD, Horton ES, Sims EA, Hanson JS, Danforth E, and LaGrange BM. 1980. Capacity for moderate exercise in obese subjects after adaptation to a hypocaloric, ketogenic diet. J Clin Invest. 66:1152-1161.

  5. Phinney SD, Bistrian BR, Wolfe RR, Blackburn GL.1983. The human metabolic response to chronic ketosis without caloric restriction: physical and biochemical adaptation. Metabolism. 32:757-68.

  6. Bisschop PH, Sauerwein HP, Endert E, and Romijn JA. 2001. Isocaloric carbohydrate deprivation induces protein catabolism despite a low T3‐syndrome in healthy men. Clinical Endocrinology. 54:75-80.

  7. Brenta G. 2011. Why Can Insulin Resistance Be a Natural Consequence of Thyroid Dysfunction? Journal of Thyroid Research. 2011:152850.

  8. Byerley LO, and Heber D. 1996. Metabolic effects of triiodothyronine replacement during fasting in obese subjects. J Clin Endocrinol Metab. 81(3):968-976.

  9. Mancini A, Di Segni C, Raimondo S, et al. 2016. Thyroid hormones, oxidative stress, and inflammation. Mediators of Inflammation. 2016:6757154.

  10. Marchiori RC, Pereira LAF, Naujorks AA, et al. 2015. Improvement of blood inflammatory marker levels in patients with hypothyroidism under levothyroxine treatment. BMC Endocrine Disorders. 15:32.

​

bottom of page